Kartais žmonės būna praradę viltį, galvoja, kad „traukinys jau nuvažiavo“ ar kad tas svajonių gyvenimas kažkam kitam, tik ne jiems, todėl net negalvoja ko nori iš gyvenimo arba veja tas mintis, mano, kad tai neturi prasmės ir viskas vis tiek liks kaip yra. Bet jei paklaustume tokių žmonių, jie pasakytų ko norėtų iš gyvenimo, nors gali ir netikėti, kad įmanoma tai turėti. Jei žmogus gali įvardinti savo baimes, tai jau galimi tokie abstraktūs norų variantai – jis nori atsikratyti šių baimių arba kad jos nebūtų kliūtis siekti svajonių, arba jis nori leisti toms baimėms būti, kad apsaugotų jį nuo baimę keliančios veiklos. Taigi žmonės, net ir tie, kurie nelinkę svajoti, nusivylę ar nepasitikintys, geriau pagalvoję randa atsakymą, ko jie norėtų, bet kartais tam atsakymui trūksta detalumo, aiškumo. Tai viena iš priežasčių, kodėl neišeina pajudėti į priekį.
