Tai tekstas apie atsakomybę už gyvenimą, panaudojant psichologinį triuką, pakeičiant savęs, kaip asmens, suvokimą.

Laivo kapitonas

Įsivaizduokite krovininio laivo kapitoną. Laivas yra didelis, galingas ir modernus: tinkamai valdant, jis gali įveikti bet kokią audrą. O dabar jis turi laikiną vadovą, turi komandą ir kažkokią misiją. Laivo kapitonas tai metafora abipūdinanti jus, skaitytoją.

Šis vadovas laikinas, nes metafora atspindi ne visą gyvenimą, o kai kuriuos jo etapus. Šiandien vienas etapas, rytoj kitas, po metų trečias. Šiandien viena, rytoj kita. Kapitonas netapatina savęs su laivu. Jis valdo laivą.

Klausimai apmąstymams:

• Ar laikui bėgant jūsų gyvenimas keičiasi?
• Kiek vaidmenų ir etapų gali turėti gyvenime?
• Kas pasikeičia, kai pereinate iš vieno vaidmens į kitą? Kas lieka nepakitęs?

Misijos parinkimas ir pasiruošimas

Kapitonas turi galimybę pasirinkti ekspedicijas. Pavyzdžiui, jam siūloma aplenkti Afriką arba perskristi Atlanto vandenyną. Jis pasirenka, kuris iš šių maršrutų dabar yra pelningesnis, įvertina rizikas, skaičiuoja laiką. Vargu ar jis plauks, jei maršrutas drieksis per Somalio piratų valdomas teritorijas.

Pagal pasirinktą ekspediciją kapitonas įdarbina komandą. Ir vargu ar jis rinks atsitiktinius žmones, kurie sėdi artimiausiame uosto bare. Kiekvienai užduočiai jis parinks geriausius žmones, pageidautina, turinčius patirties tame maršrute. Į ekspediciją jis pasiims tik patikimus ir patikrintus kandidatus.

Kapitonas pasirūpins, kad laive būtų maisto ir kuro atsargos. Aišku, tą darys ne jis pats: jis kam nors lieps atlikti skaičiavimus ir dar kartą patikrins, kad visko užtektų tiksliai. Mažai tikėtina, kad jis išplauks į jūrą nepasiekęs būtinos saugumo ribos. Jis suplanuos, kur sustos degalų papildymui ir atsargoms.

Klausimai apmąstymams (ne apie kapitono pareigas):

• Kokį vaidmenį dabar atliekate? Ar pasirinkote šį vaidmenį, ar jis buvo primestas?
• Kas yra jūsų aplinkoje? Ar šie žmonės padeda jums atlikti savo vaidmenį, ar jie labiau trukdo? Ar norėtumėte pasiimti juos su savimi į kitą savo nuotykį?
• Kaip ruošiatės rytojui? Iki kitos savaitės? Iki kito atlyginimo ar garbės ciklo? Iki kitų metų?

Navigacija ir gyvenimo tiesa

Kapitonui svarbu matyti realybę tokią, kokia ji yra: kur yra laivas, kokios jo būklės, koks jo kursas šiuo metu ir kas bus rytoj.

Todėl dar prieš išplaukdamas kapitonas patikrina, ar laivas turi reikiamą navigacinę įrangą, naujausius žemėlapius, veikiančias ryšio sistemas. Teoriškai jis supranta, kad viskas pasaulyje yra subjektyvu ir reliatyvu, tačiau praktiškai kapitonui reikia kuo tikslesnės ir objektyviausios palydovinės navigacijos, kuri pasakytų objektyvią tiesą.

Kapitonui gali labai patikti barokiniai ar vintažiniai didžiųjų geografinių atradimų laikų žemėlapiai; jam gali būti labai nelinksma žinoti, kad jo greitis yra mažesnis nei planavo. Tačiau jis, kaip kapitonas, renkasi tiesą apie situaciją, o ne malonias iliuzijas.

Klausimai apmąstymams:

• Kas jums sunkiausia planuojant?
• Kaip elgiatės su informacija apie save, kuri jums nepatinka?

Judėjimas tikslo link

Kai kapitonas ir įgula jau išplaukia iš uosto, jie turi kažkokį judėjimo planą: kur ir kokiu laiku būti; kiek vandens, maisto ir degalų turėtų būti skirtinguose kelionės etapuose. Kapitonas visa tai prižiūri ir valdo situaciją (arba patiki tai kam nors patikimam). Jei komanda atsilieka nuo plano, kapitonas nusprendžia, ar planą peržiūrėti, ar paspartinti.

Įsivaizduokite, kad komanda geria per daug arba per greitai pritrūksta maisto. Kapitonas turės imtis veiksmų, nes jei jis pasyviai stebės komandos griūtį, galiausiai ekspedicija baigsis nesėkme ar net tragedija.

Jei pasak palydovo, kelio priekyje bus stiprus vėjas ar audra, kapitonas priims kokį nors sprendimą: pavyzdžiui, apiplaukti, sustoti, stovėti uoste, grįžti atgal. Paprasčiausiai jam nėra galimybės „nieko nedaryti“.

Jei kapitonas priėmė neteisingą sprendimą, jis priims naujus – bandys priimti teisingus, bet taip bus. Tačiau kapitonas tikrai nepuls tiesiai į pavojingą zoną vien dėl to, kad taip buvo parašyta pirminiame jo plane.

Labai mažai tikėtina, kad jei staiga kiltų audra, kapitonas parpultų ant kelių tiesiai ant tilto ir prakeiktų dievą; arba ieškoti ko nors kalto; arba įsiveržti į komandą; arba kaltintų navigacijos įrangos gamintoją. Kapitonas priims sprendimus.

Klausimai apmąstymams (ne apie kapitono pareigas):

• Ką patartumėte žmogui, kurio gyvenimas klostosi ne pagal planą?
• Ką galite pasakyti apie žmogų, kuris dėl to, kas vyksta, kaltina kitus?
• Įsivaizduokite, kad sekmadienio rytą lyja ir pučia šaltas vėjas, o jūs norėjote pasivaikščioti. Kaip jausitės? Ką darysite?

Autorius, o ne žiūrovas

Kapitonas yra laivo vadovas. Jis atsakingas už misiją, įgulą ir krovinius. Jis turi žmonių, kurie tiesiogine prasme yra „vienoje valtyje“ su juo: jis yra priverstas jais pasikliauti ir kurti su jais santykius. Jis priklauso nuo savo komandos, o komanda priklauso nuo jo. Jis supranta savo atsakomybės ribas – jos tiesiogine to žodžio prasme baigiasi ten, kur prasideda jūra. Ir šiose ribose kapitonas vadovauja ekspedicijai su visa atsakomybe.

Niekas sausumoje už jį neatsako, kai jis yra jūroje. Dėl ekspedicijos nesėkmių kaltinti ką nors žemėje beprasmiška – tai nieko nepadės. Kapitonas nemes savo laivo ant uolų, nes šiandien jam bloga nuotaika arba kažkur sausumoje kažkas nesąžininga. Kapitonas nepalieka laivo tiltelio, jei oras jam atrodo netinkamas.

Jei laivas bus apgadintas, kapitonas jį suremontuos. Sunku įsivaizduoti kapitoną, kuris maršruto viduryje pasakytų kažką panašaus į „Kokiu metalu laužu aš čia plaukioju!“. Kapitonas matė visą pasaulio skausmą ir neteisybę, bet šiuo metu yra užsiėmęs savo ekspedicija.

Klausimai apmąstymams:

• Jei jūsų gyvenimas būtų jūrų ekspedicija, ką pasamdytumėte kapitonu?
• Kodėl jam patikėtumėte savo ekspediciją?
• Ko jums trūksta, kad būtumėt savo gyvenimo kapitonu?