Moteriškumas ir vyriškumas. Viena vertus, žodžiai aiškūs, bet ne taip lengva perteikti jų reikšmę. Jėga siejama su vyriškumu, silpnumas – su moteriškumu. Bet ar visada taip?

Šias dvi sąvokas galima apibūdinti taip:

Vyras – tai tikslingumas, drąsa, išdidumas, kilnumas ir stiprybė, o moteris – lankstumas, grakštumas, grožis ir švelnumas.

Tai du skirtingi pasauliai, sudarantys vieną visumą, papildančią vienas kitą.

Vyras meta iššūkį jį supančiam pasauliui, savo spaudimo ir ryžto dėka išsikelia sau tikslus ir juos įgyvendina. Jis visada yra nugalėtojas, jis yra geriausias, vienintelis ir mylimiausias.

Ši pergalė daro jį patraukliausiu moteriai, kuri savo negimusiam vaikui renkasi geriausią genetinę medžiagą turintį tėvą. O svarbiausia – savo pergalių dėka vyras stiprėja ir jaučia pasididžiavimą, auga jo tvirtumas.

Moteriškumas pasireiškia per pasididžiavimą savo vyru (sūnumi ar dukra). Moteriai svarbiau, kad ji didžiuotųsi ne savo pasiekimais, o tuo, kad yra mylima. Tai jos pergalė, pirmenybė teikiama jai, kad ji yra pati patraukliausia ir mylimiausia.

Jei moteris visų pirma turi išdidumą, ji žemina tuos, kurie turi žemesnį statusą, sunku su ja bendrauti, nors iš tikrųjų ji nepasitiki savimi kaip moterimi.

Kita vertus, vyrus įveikti sunkumus veda išdidumas, jie nežemina silpnesnių, o siekia visada būti pirmi. Jei berniukas lipa į aukštą medį, mergaitė žavisi juo ir nesistengia su konkuruoti (kalbame apie standartinę situaciją su vaikais). O jei berniukas pamato kitą drąsų berniuką, jei toks berniukas „nepalaužtas“, tai jis jaučia iššūkį ir nori įrodyti, kad gali tą patį ar dar geriau, ir tai yra jo varomoji jėga: kurti, pasiekti, gauti naujų, geresnių pergalių.

Moteris yra naujų sielų vedlys į mūsų pasaulį. Ji kviečia į savo įsčias naują sielą, ją puoselėja, ugdo, padeda sustiprėti ir realizuoti save šiame pasaulyje. Todėl moteris realizuojasi per savo vaikus ir vyrą. Ji neturi būti šauni, kad būtų patraukli. Ji jau savaime atstovauja vertybei, moteriškumui ir seksualumui, teisingai demonstruodama vyrams ypač svarbias charakterio savybes, nebent, žinoma, jai buvo išplautos smegenys įsitikinimais, kurie trukdo jai gyventi, o mąstymas ir elgesys nebuvo atstumiantys. vyrų. Tik ji gali sukurti naują gyvenimą, taip parodydama savo svarbą vyrui.

Viskas tau ciklas

Dažnai iki vedybų moteris viską daro dėl savo vyro, o gimus vaikui – dėl vaiko. Vyras pasijunta apgautas ir susiranda kitą moterį, kuri jam taip pat sako: „viskas tau“, o gimus vaikui pradeda gyventi dėl vaiko ir ciklas vėl kartojasi. Protinga moteris, net ir gimus vaikui, savo vyrui leis suprasti, kad „viskas jam“. Jei moteris matys, kad vyras rūpinasi jos vaiku, jos meilė vyrui tik stiprės.

Jei vyras tik žiūri, kaip moteris susitvarko su sunkumais, palieka ją vieną priimti sprendimus, rūpintis šeima, toks vyras jai tampa nebeįdomus, ji nustoja jį vertinti ir gerbti. Jis palieka ją akis į akį su sunkiu pasauliu, o ji pati turi psichologiškai tapti vyru, kad galėtų kovoti ir galiausiai tai nepriveda prie nieko gero.

Vyras nemėgsta kai jam vadovaujama, tačiau moteris leidžiasi vedama, jeigu jai patinka vyras ir moka tvarkytis. Pavyzdžiui, kariuomenėje vyras turi vykdyti savo viršininkų komandas, tačiau atsvara tam yra ta, kad toks pat vyras pats nurodinėja savo pavaldiniams. Tai, kad vyras paklūsta savo viršininkams, nereiškia, kad jis laiko save mažiau svarbiu. Jis laiko save savo vadovavimo tąsa. Jis turi aiškų supratimą apie gerai koordinuotą glaudų kolektyvą, kuris įgyvendina svarbius tikslus. Todėl jam nesunku vykdyti verto ir gerbiamo vado komandas, ir atvirkščiai, visiškai nėra noro būti pavaldus negerbiamam viršininkui, kuris nemoka kompetentingai ir efektyviai vadovauti.

Moteris, norėdama įtikti vyrui, stengiasi būti graži ir moteriška, savo grožiu traukia vyrą, transliuoja tinkamus signalus, didindama savo geidžiamumą ir vertę vyro akyse. Vyras, būdamas moteriškumo įtakoje, paklūsta. Jai nereikia nieko reikalauti iš vyro, jis viską padarys pats, jei manys, kad moteris verta jo dėmesio, tam svarbu suprasti, kokias charakterio savybes reikia turėti, kad vyras padaryti viską dėl moters. Ir atvirkščiai, jei moteris iškelia savo sąlygas, vyras pamatys joje kitą vyrą ir su juo kovos. Todėl protinga moteris savo tikslą pasiekia kitais būdais, prisitaiko prie savo vyro.

Moterys konkuruoja tarpusavyje grožiu, o vyrai – jėga ir sėkme. Moteris žavisi vyriška drąsa ir iniciatyva, jai patinka, kai vyras ja rūpinasi, iš anksto planuoja, kaip seksis jų pasimatymas. Jai patinka, kai jis parodo savo lyderio savybes, kai vyras tvarko santykius. Ji yra pasirengusi jį sekti. Moteris gali šiek tiek gėdytis būti seksualinių santykių iniciatore ir laukia, kol vyras imsis iniciatyvos ir ji galės jam atsiduoti, atsipalaiduoti ir mėgautis jo glėbyje. Jei moteris pasitiki savo vyro meile, ji niekada jo nekontroliuos, nes žino, kad ji jam patraukliausia.

Vyras įkūnija išorinę šeimos gyvenimo pusę, o moteris – vidinę šeimos pilnatvę, jos laimę ir komfortą. Jei moteris jaučiasi apsaugota ir saugi nuo savo vyro, ji visiškai atsiduoda šeimai, rūpinasi vyru ir vaikais, rūpinasi savo grožiu. Ji skiria dėmesį ne tik tam, kad šeima būtų soti ir sveika, bet ir emocinei šeimyninio gyvenimo pilnatvei, bendram laisvalaikiui, bendravimui.

Moteriškumo ir vyriškumo atsakomybių painiava

Yra vyrų, manančių, kad pagrindinė jų užduotis – užtikrinti materialinę šeimos gerovę. O žmona už tai turėtų juo rūpintis ir visiškai paklusti jo norams, be to, vaikai taip pat yra visiškai žmonos globoje, o vyras iš vaikų reikalauja tik paklusnumo ir pagarbos. Jis gyvena kaip nori, kad ir kas jis būtų. Žinoma, šioje santuokoje moteris jausis nelaiminga.

Šiame pavyzdyje matyti, kad vyras nepaiso moteriškumo. Nesirūpina moterimi, nerodo jai, kad yra su ja laimingas. Vyras turėtų žinoti, kad jo lobis laukia namuose, o tai, savo ruožtu, padės atsipalaiduoti, pailsėti ir atsigauti. Todėl pagrindinė moters užduotis – būti šiuo lobiu savo vyrui.

Labai dažnai visuomenėje nėra tinkamai ugdomas moteriškumas ir vyriškumas. Moteriškumui formuotis daugiausia įtakos turi tėvas, o vyriškumui – mama. Kad berniukas užaugtų savarankiškas vyras, mama turi žavėtis jo pasiekimais ir sėkme, tikėti juo ir skatinti jo aktyvumą bei savarankiškumą. Jeigu ji slopins jo vyrišką prigimtį, ryžtą, tai iš jo išaugs pasyvus ir infantilus amžinai jaunas berniukas.

Kad mergaitė išsiugdytų moteriškumą ir tikrą seksualumą, tėtis turi žavėtis jos grožiu ir švelnumu. Ji turėtų jausti jo apsaugą ir dėmesį. Jis turėtų palaikyti jos „mergaitiškus“ pomėgius, o ne tyčiotis iš jų. Jei tėvo nėra arba jis per silpnas, tai mergina, norėdama apsiginti, formuoja savyje vyriškumą. Ir jei tėvas pirmenybę teikia berniukams, tada mergaitė, norėdama įtikti tėvui, išsiugdys savyje berniukiškus charakterio bruožus.

Gyvenimo situacijos, kurios prisideda prie merginos nusivylimo savo moteriškumu, o berniuko – vyriškumu, lemia tai, kad šie du pagrindiniai bruožai vystosi iškreiptai.

Jei moteris turi labai išsivysčiusių vyriškų savybių, ji savo vyrą slopina, o norėdama apginti jo vyriškumą, jis užmezga romaną šone. Kartais jis nori, kad žmona pagautų jį apgaudinėjant ir įvertintų, koks jis drąsus, ir suprastų, kad ji nepakankamai jo myli ir vertina. Moteris skirtingai suvokia vyro išdavystę, ji mano, kad vyras joje nemato moters ir jos nevertina.

Apibendrinimas

Moteriškumas ir vyriškumas neturėtų konkuruoti vienas su kitu. Šios dvi savybės viena kitą papildo, myli viena kitą ir galiausiai susilieja į vieną.

Poroje vyras ir moteris negali būti tas pats, bet kartu jie atstovauja vieną visumą. Moteriškumas – tai grožis, švelnumas, lankstumas, ramybė, mokėjimas išvengti konfliktų, kurti harmoniją, mokėjimas suteikti laimę vaikams ir vyrui.

Išdidumas ir stiprybė yra vyriškumo apraiškos. Vyras yra išteklių šaltinis, jis leidžia savo artimiesiems pasitikėti ateitimi, sudaro sąlygas šeimos augimui ir klestėjimui. Vyras siekia reklamuoti save už savo pasiekimus, o moteris – į taiką ir visumos išsaugojimą, į vientisumo ir harmonijos siekimą, taip pat ir santykiuose.