Anksčiau berniukų auklėjimas buvo kitoks. Jie anksti buvo supažindinti su vyrišku darbu ir amatu, todėl užaugo kaip vyrai. Šiuolaikinėmis sąlygomis daug kas pasikeitė, atėjo moterų įtakos berniukams era. Šiandien tėčiai visada užsiėmę darbais, todėl berniukų auginimu iki mokyklos rūpinasi mamos ir auklėtojos, o mokykloje – mokytojai, kurių didžioji dauguma – moterys.

Kaip galima vadovautis mokytojų patarimais, kurie sako, kad norint išauginti berniuką drąsiu ir atsakingu žmogumi, reikia tėvo ar vyresnių brolių, kuriais jis pasitiki, pavyzdžio? Kai tuo pačiu jie tikina: „Jei berniukas auga be tėvo arba mažai su juo bendrauja, tai jis užaugs ne kaip vyras, o kaip vyriško kūno, o moteriško charakterio vyras“.

Šiuolaikinėje visuomenėje vyrams keliama daug reikalavimų. Dabar jie turi ne tik išmaitinti ir pasirūpinti šeima, bet ir daug uždirbti, padėti žmonai, užtikrinti aukštą pragyvenimo lygį ir būti stipriu. Norint užauginti tokį vyrą, labai svarbu nuo pat gimimo užmegzti glaudų psichologinį ryšį tarp mamos ir sūnaus. Motinos meilės ir rūpesčio stoka pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais palieka gilų pėdsaką jo psichikoje, o perdėta motiniška meilė ir globa lemia tai, kad iš berniuko išauga be iniciatyvos ir nepasitikintis savo sugebėjimais asmuo.

Motinos užduotis auginant berniuką – sukurti šeimoje sąlygas berniuko vyriškumui formuotis.

Norint sukurti tokias sąlygas, būtina suteikti vaikui psichologinį komfortą ir veiklos erdvę. Deja, daugelyje šiuolaikinių šeimų mama labiau domisi materialine gyvenimo puse, ji daug laiko skiria drabužių pirkimui, sudarydama visas sąlygas, kad sūnus turėtų viską ar daugiau, ką turi bendraamžiai. Bandydama sukurti sūnui aukštą komforto ir aptarnavimo lygį, ji nekreipia dėmesio į tai, kad jų santykiai su vyru yra visiškai nesuderinami.

Tačiau būtent mama formuoja berniuko požiūrį į tėvą, į kurį požiūris priklauso nuo to, kokiu vyru jis užaugs. Jau nuo 3 metų berniukas turėtų matyti, kaip mama pagarbiai elgiasi su tėvu. Berniukas nuo tokio amžiaus vyriškos energijos gauna iš savo tėvo, net jei jis mažai dalyvauja savo gyvenime. Net jei tėtis neturi galimybės skirti daug laiko sūnaus auginimui, pasikalbėkite su berniuku apie tėvą pagarbiai: „Tai tavo tėtis“, „Tavo tėtis tuoj ateis“, „Tėtis ateis ir sutaisys mūsų automobilį“, „Tėtis parodys, kaip šaudyti iš šio ginklo“ ir pan.

Aišku, tėčiai skirtingi, tarp jų yra ir „girtuoklių“, ir tinginių, ir „moteriukų“, kurių vaikui pagirti tiesiog neįmanoma. Bet kad ir koks būtų jūsų požiūris į vaiko tėvą, pagalvokite apie tai, kad jūsų vaike teka jo kraujas ir jūs neturite teisės blogai apie jį kalbėti savo sūnui. Labai dažnai berniukai, kuriems mamos visą laiką sakydavo, koks blogas jo tėvas, paauglystėje pradeda nesąmoningai protestuoti prieš tėčio negatyvumą ir elgtis taip pat, kaip ir jis. Ir tada mamos stebisi, kodėl jis turi tokį patį charakterį kaip ir jo tėvas.

Tiesą sakant, tai ji pati įkvėpė jį neigiamo elgesio pavyzdžiu, nuolat pasakodama blogus dalykus apie tėtį. Labai svarbu prieš berniukui įžengiant į paauglystę prieš jo akis suformuoti vertą vyriško elgesio pavyzdį, o kaip to galima pasiekti, jei mama sūnaus akivaizdoje parodo aplaidaus požiūrio į tėvą pavyzdį ar net ignoruoja jį. Net jei berniukas neturi tėvo arba nepasižymi geru elgesiu, sūnus turėtų turėti vyro mėgdžiojimo pavyzdį. Pavyzdžiui, senelis, dėdė ar šeimos draugas.

Perauklėti ar žodžiu išmokyti sūnų, sulaukusį 12 metų, labai sunku. Šio amžiaus berniukai bet kokius teminius užrašus priima priešiškai. Todėl paauglio tėvai gali tik palaikyti visus savo sūnaus įsipareigojimus ir duoti jam teisingą patarimą. Šiame amžiuje vaikai labai jautrūs veidmainiavimui ir melui. Jei tėvai yra sąžiningi sau ir nuoširdžiai su vaiku, tada berniukas jais pasitiki ir tarp tėvų ir sūnaus susidaro šilti santykiai. Paaugliui reikia išorinės paramos, idealu, jei tai mama ir tėtis, kurie juo pasitiki, palaiko ir įkvepia naujiems sėkmėms. Mamai reikia ne visą laiką kontroliuoti ir mokyti sūnų, o suteikti jam daugiau laisvės ir galimybės priimti savarankiškus sprendimus.

Vertingiausia, ką mama gali padaryti augindama paauglį berniuką – priversti jį visą laiką jausti, kad ji jį myli ir didžiuojasi jo sėkme. Net jei jums kažkas nepatinka sūnaus veiksmuose, jums nereikia prieš jį kelti balso, vadinti jį įžeidžiančiais žodžiais ir bausti. Kiekviena vaiko individualumo apraiška turi būti gerbiama ir visos problemos aptariamos kartu. Vaikas turi išmokti bandymų ir klaidų būdu, kas yra gerai, o kas blogai.

Tėvams, radusiems tinkamą požiūrį į ugdymą, vaikas mielai padės namų ruošos darbuose mamai. Jei namuose auga sūnus, nereikia stengtis visų vyriškų darbų atlikti pačiai. Tiesiog prašyti, kad tai padarytų sūnus, ir nesvarbu, kad iš pradžių jam viskas klostysis blogai. Nepykite, o girkite jį, skatinkite žvilgsniu ir draugiška šypsena bet kokią jo sėkmę.

Žinoma, kiekviena mama turi savo metodus, kaip auklėti sūnų. Viena mama berniukui skaito knygas, kita veda į sporto būrelius, trečia nuo vaikystės moko dirbti sode. Tačiau, nepaisant to, svarbiausias dalykas auginant berniuką yra pavyzdys, kuriuo reikia sekti. Tėvams, kurie patys mėgsta darbą, švarą ir tvarką, vaikas taip pat užauga tvarkingas ir sėkmingas žmogus.