Vyrai ir moterys yra skirtingi, todėl natūralu, kad skiriasi ir vyro bei žmonos vaidmenys santuokoje. Deja, šio mokslo – santykių mokslo – mūsų niekas nemoko mokykloje ar universitete. Šiame pasaulyje viskas harmoninga ir viskas egzistuoja bei vystosi pagal tam tikrus dėsnius. Šeima – kaip seniausia iš visų žmogaus institucijų – taip pat gyvena pagal tam tikrą hierarchiją.

Vyras bendrauja su išoriniu pasauliu, užtikrina šeimos apsaugą ir jos materialinę gerovę. Gili prasmė slypi žodžiuose „būti ištekėjusiai“ – tai yra, už savo vyro moteris jaučia absoliutų saugumą ir pasitikėjimą ateitimi. Žmona yra vyro padėjėja visuose jo reikaluose, jo užnugaryje ir įkvėpime (dėl jos buvimo jo gyvenime vyras siekia rezultatų). Žmona palaiko vyrą visame kame, įskaitant klaidas ir nesėkmes, palaiko namų jaukumą ir intymumą santykiuose.

Apie vaidmenis santykiuose

Vyras – variklis, žmona – kuras, kuriuo jis važiuoja. Moteris maitina šeimą emocijomis ir energija, vyras ramina moterį, padeda „susitvarkyti su mintimis“, susidoroti su emociniu intensyvumu. Vyro prigimtyje – pasiekimai, moters – išsaugojimas. Ir nieko daugiau.

Toks vaidmenų pasiskirstymas būdingas žmogaus prigimčiai. Sutuoktinių nenoras atlikti savo prigimtinių vaidmenų, noras atlikti kito vaidmenį, daro šeimos narius nelaimingus, sukelia materialinę bėdą, girtavimą, problemas su vaikais, išdavystę ir skyrybas.

Šiandien dauguma problemų yra susijusios su tuo, kad moterys perima šeimos galvos funkciją, o vyrai joms užleidžia vietą be didesnio pasipriešinimo. Yra moterų, kurios nenori ar negali suteikti vyrui pirmenybės. Ir yra vyrų, kurie nenori ar negali užimti šio čempionato. Jei norite būti laimingi šeimos gyvenime, abi pusės turi pasistengti dėl savęs, kad vyras teisėtai taptų šeimos galva. Šeimos gyvybingumas priklauso nuo to, ar vyras ir žmona ištikimai laikosi savo vaidmenų.

 

Moters įtaka vyriškumui ir balansui santykiuose

Vyras ir žmona yra du bendraujantys indai. Jei moteris tampa švelnesnė, moteriškesnė, su vyru elgiasi su meile ir kantrybe, nuoširdžiai priima jį kaip šeimos galvą, vyras pamažu pradeda spręsti visus klausimus ir įgauna visus šeimos lyderio bruožus. Žinoma, vyras pats turėtų rūpintis savo prigimtiniu vaidmeniu (daryti viską, kas įmanoma, kad aprūpintų materialinę šeimą, nebijoti priimti sprendimų rimtuose reikaluose, o taip pat būti už juos atsakingas), bet, kaip sakoma, palyda padaro karalių. O išmintinga žmona renkasi moteriškumą ir silpnumą, priėmimą ir meilę. Ji gali būti drąsi, bet jokiu būdu ne stipri…

Šeimoje vyrą reikia gerbti, jis taria pirmą ir paskutinį žodį. Su vyru konsultuojamasi, jam nenurodoma. Žmogaus negalima žeminti, priekaištauti, nuspręsti už jį. Ir net jei jo sprendimas nebuvo visiškai sėkmingas, tai nėra priežastis atsisakyti paramos. Vyrui reikia klysti, kitaip jis niekada nesusitvarkys su savo nepasitikėjimu ir nieko nepasieks. Moteris, kuriai rūpi vyras ir vaikai, jų moralinis ir psichologinis komfortas, stengiasi kontroliuoti savo emocijas ir jausmus. Toks požiūris daro vyrą drąsesnį ir stipresnį, o visa šeima klesti ir tampa stabili.

 

Apibendrinimas

Yra įvairių požiūrių šiuo klausimu ir dar daugiau papildomų santuokų pavyzdžių, kai sėkminga ir organizuota žmona gyvena su silpnu ir neatsakingu vyru. Be to, šios sąjungos dažnai būna sėkmingos ir vargu ar jose esantys žmonės išsiskirs. Tačiau psichologine prasme tai yra nuolatinis kankinimas, abipusis nepasitenkinimas vienas kitu ir absoliutus vaikų dezorientavimas, kurie tada patys patirs santykių problemų.

Ir jei moteris, kaip atsitinka, tikrai užima vadovaujančias pareigas darbe, yra lyderė, tai dėl šeimos gerovės, ramybės ir meilės jai patartina tyčia atiduoti vadovavimą į vyro rankas namuose. Kaip premija už rolių paskirstymą, moteris šiuose santykiuose tikrai jausis laiminga, nes būtent toks vaidmenų pasiskirstymas atitinka žmogaus prigimtį.

 

 

 

Laukiame, kol galėsime Jums padėti

Susisiekite su mumis šiandien ir pradėkime pertvarkyti gyvenimą nuo pat pagrindų.

Pradėk viską iš naujo